- išvarvinti
- išvar̃vinti tr.
1. R49, MŽ65, Sut, N, KI162, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 caus. išvarvėti 1: Alų iš izbono, iš indo, iš stiklinės išvar̃vink čyst, kad nebliktum J. Išvar̃vina kelius lašus medaus, o mes laižom Skdt. [Medaus] nesukdavo, teip išvar̃vydavo, teip sutraiškydavo [korius] Kp. | Reik didelios šilimos sniegą visą išvar̃vinti (ištirpinti) Krš.
2. caus. išvarvėti 3: Žmogus yra palinkęs už 1 rublį galvą guldyti, o už 30 ir visą savo kraują išvarvinti Blv. | refl. tr. K, Š.
3. varvinant ištuštinti: Išvar̃vindavo korius, spausdavo par skurliuką lininį Kv.
4. varvinant pagaminti: Iš vienos bangžuvės galvos išvarvina tepalo už kelis šimtus rublių rš. | refl. tr.: Nėr degtinės – patys iš ko išsivar̃vina Gršl.
◊ [daũg, kẽletą] ãšarų išvar̃vinti (daug, kiek) verkti: Iš gailesio išvarvink ben keletą ašarų M.Valanč. Ir iškukavo daugel vargelių, ir išvarvino daug ašarėlių LMD.paskutìnį kraũjo lãšą išvar̃vinti viską atimti: Brolis benga mun paskutìnį kraũjo lašą išvar̃vinti Vkš.[daũg, kíek] prãkaito išvar̃vinti privargti sunkiai dirbant: Par rugpjūtes kíek prãkaito esam išvar̃vinusios Krš. Kiek čia prūnijom, kíek prãkaito išvar̃vinom! Krš.\ varvinti; antvarvinti; apvarvinti; įvarvinti; išvarvinti; nuvarvinti; pavarvinti; pravarvinti; privarvinti; suvarvinti; užvarvinti
Dictionary of the Lithuanian Language.